Visi turbūt norėtų žinoti tą “magišką” receptą, kaip būti sėkmingu tame kuom užsiemi O receptas, žinokit, yra daug paprastesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio
Paslapties, iš tikrųjų, net ir nėra “paslaptis” yra labai paprasta ir ją žino kiekvienas, tik kažkodėl ne visi nori ją priimti… “Paslaptis” yra tiesiog - ėjimas savo keliu. Jeigu “nežinot” koks gi yra jūsų kelias yra 2 man žinomi ir patvirtinti būdai, kaip juo eiti… pirmas, tai pažinti save. Sakysit “tai aš puikiai save pažįstu”. Aš tuomet sakysiu “gyvenimo neužteks savęs pilnai pažinti.” Kitas būdas yra nustoti klausyti tai ką sako protas (“bet aš noriu…” - kai “noriu” yra ne apie autentiškumą, bet apie tai, kaip kitiem yra fainai tuom, kuom jie užsiema) ir eiti ten, kur veda gyvenimas…
Apie jogos mokytojavimą neturėjau išvis jokių minčių… Tiesą pasakius, mano realybėje tokia profesija net neegzistavo visą savo gyvenimą, iki pat universiteto norėjau būt daininke, tokia buvo mano svajonė…Vaikystėj dar norėjau būt balerina arba gimnaste… ir tiesiog nepavyko, svajonės dužo į šipulius… Gyvenimas labai gražiai atvedė į jogą ir galiausiai jos mokytojavimą
Nedaug žmonių žino, kad turiu iliustratorės bakalaurą, kuris buvo mano vidinis kompromisas su tėčiu. Nes studijuot buvo “privaloma”, o studijuoti kažkokias nesąmones, kur reikia daug mąstyti aš niekada nenorėjau, nes tiesiog nejaučiau tame prasmės Na ir galiausiai, po visų univerų ir darbo reklamos agentūroje aš jaučiausi išsekusi, kūnas buvo nuo sėdėjimo pervargęs ir negražus, o širdy jaučiau “tai kur ta prasmė sėdėti nuo 9 iki 17 val?”. Ir tuomet atsirado joga. Nuo 2jų kartų, perėjau greitai prie 4ių per savaitę, o paskui ji tapo kasdiene praktika. Bet tik man. Tik dėl smagumo. Tik dėl to, kad kaifavau… na, o paskui, kaip amerikiečiai sako - the rest is history man tiesiog pasiųlė pradėti vesti oro jogą ir… pradėjo sektis. Bet ne taip sektis, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Visata davė viską, kad sektųsi - vietą, žmones, situacijas ir tt. Ne pinigus ir ne šlovę. O PATIRTĮ. Tais laikais esu vedusi jogą ir 1am žmogui, bet tai buvo “praktika”. Niekada nenusiminiau, niekada net nesusimąsčiau, kad čia ne man. Niekada nebuvo “aš vistiek darysiu, kad ir kiek energijos tai pareikalaus”. Tiesiog ėjau, vedžiau, dariau, pasakojau, dalinausi… iš to, kad fainai, o ką dar galima įdomiau?, o jeigu daryčiau taip?, o kas bus, jeigu…? Mane vedė kažkokia neapibūdinama vidinė jėga.
Kadangi esu iš Kauno, tai ten ir prasidėjo mano “karjera”. Sakau “karjera” kabutėse, nes man tai niekada nebuvo karjera, bet daug kas dabar jogą supranta būtent taip. Tačiau turit suprasti, kad joga yra KELIAS Karjera gali bet kada pasibaigti, bet kai tai yra kelias, taip bus visą likusį gyvenimą.
Šiuo metu mano studija yra Tauragėje ir iki šios dienos susilaukiu žinučių iš Kauno mokinių, kad “neradau daugiau pas ką lankyti…”, “nebelankau, nes vedi ne Tu…”. Sezono metu mano studijoj žmonės netelpa. Yra laukiančiųjų sąrašas prisijungti. Yra dar keli mokytojai aplink, bet… Taip yra ne dėl to, kad “pradėjau pirma” ir “įsitvirtinau rinkoje”. Kai atvykau į Tauragę, čia jau buvo keli “jogos mokytojai”, bet, kai žmonės ateina pas mane, kai jiems pavyksta patirti save per jogą, kai išgirsta mano balsą, kai pavyksta pagaliau nurimti - pas kitus jie eiti tiesiog nebenori… jogą vedu jau 8nerius metus. Visada tai dariau tyliai. Nesigyriau, kartais pasidalindavau savo mintimis ir tiek… bet visada dariau tai labai nuoširdžiai ir labai kokybiškai. Be abejo, kuo toliau, tuo geriau, bet kokybė mano vedime buvo nuo pat purmos pamokos. Tiesiog atsistojau ten, kur turiu būti. Ir tai, ką sakau nekyla iš mano puikybės, nors jos turiu apsčiai Visa tai parodo ir pasako patys žmonės, kurie pas mane ateina. Ir šiais metais išgirdau dar vieną labai gražų komplimentą - “Tu esi kokybės garantas.” Aš tai žinau. Man patvirtinimų nereikia. Bet smagu girdėti, kad tai ką ištransliuoju taip stipriai rezonuoja.
Į kiekvieną pamoką ateinu duoti. Ne kažko pasiimti, o DUOTI. Duoti kiekvieno kūnui, sielai ir protui. Manęs ten nėra. Ne vienas mokinys yra klausęs, tai kaip aš pasiruošiu? Nuoširdžiai - nesiruošiu aš niekam. Kai ateinu į pamoką žinau lygiai tiek pat, kiek ir kiekvienas atėjęs ir taip kiekvieną kart “nusileidžia” iš dangaus nauja seka ir ji niekada nebūna tokia pati… yra žmonių, kurie pas mane lanko jau 4 metus iš eilės. Ir jie niekada nėra patyrę tokios pat jogos.
Dabar, jau praėjus netrumpą kelią šioj srity, ir pažinus save giliau, juokiuosi… pagal visas astrologijas, “dizainus”, drakonus, lilas, numerologijas ir tt, mano veikla turėjo būt… mokytoja Tai tiesiog yra mano kelias. Man į šį kelią pavyko ateiti “atsitiktinai”, tiesiog leidus gyvenimui vykti… Iki dabar vis dar norėčiau būt Britney Spears (ne šių laikų tik , tų senųjų, 90ųjų) Bet priimu, kad mano pašaukimas yra būti tuom, kas esu… tikrai nesiskundžiu (dažniausiai ) ir džiaugiuosi, kad galiu padėti, galiu pasidalinti ir žmonėms nuo to lengviau gyvent…
Tai mano klausimas jums - ar jūs TIKRAI einat savo keliu? Ar jus veda jūsų siela, ar tiesiog tai ką norit veikti atrodo “lengva”? Prisiminkit, “lengva” bus tik tada, kai tai yra JŪSŲ. Tada visi išbandymai tiesiog yra naujas ir įdomus iššūkis Tada nekyla klausimų “kada man tai atsipirks?”, “kada pagaliau pasiseks?”… tai jau atsiperka kiekviename žingsnyje, nes save realizuojate. Ir jau sekasi, nes veikiant tai, ką turit veikti širdis dainuoja Materija yra tiesiog patvirtinimas, įrodymas, kad esate susilygiavę su savimi, su savo “pašaukimu”.
Visiems nuoširdžiai linkiu sėkmės jūsų kelyje į autentiškumą.
Comentarios